Kartais net ramiausios bangos tampa iššūkiu tiems, kuriuos lydi viena nemaloniausių pojūčių kelionėje – jūros liga. Kai vandens horizontai vilioja pažintimi su gamta, romantišku vakarėliu denyje ar nuotykiu išsinuomotu laivu, viską gali apkartinti viena nevaldoma būsena. Tai nėra išgalvota ar tik vaikystėje sutinkama patirtis – su ja susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Ir dažniausiai – visai netikėtai. Ne vienas pasakytų, kad plaukiant laivu supykina be jokio išankstinio įspėjimo. Lyg kūnas pamirštų savo ryšį su žeme ir imtų nebežinoti, kaip elgtis svyruojančioje erdvėje.
Šis reiškinys, nepaisant savo nemalonių simptomų, yra seniai pažįstamas jūrininkams, pilotams, net kosmonautams. Tačiau vis dar išlieka mistiškas daugeliui, kurie su juo susiduria pirmą kartą. Kodėl smegenys siunčia signalus pykti, kai akys mato horizontą, o kūnas jaučia svyravimą? Ar įmanoma to išvengti? Ką reikėtų žinoti tiems, kurie ruošiasi leistis į vandens kelionę, bet dvejoja dėl savo fizinės būklės? Šiame straipsnyje pasinersime giliau į jūros ligos prigimtį, biologiją, psichologiją ir – svarbiausia – patarimus, kaip plaukti ramiai, be nemalonių pojūčių.
Kas iš tiesų vyksta kūne, kai užklumpa jūros liga?
Jūros liga yra viena iš judesio ligos formų, kurios atsiranda tuomet, kai skirtingi jutimo organai siunčia prieštaringą informaciją į smegenis. Akys, ausys ir raumenys – kiekvienas iš jų suvokia pasaulį kitaip, tačiau kai šie pojūčiai nesutampa, organizmas patiria sumaištį. Pavyzdžiui, stovint denyje ir žiūrint į horizontą, akys gali „matyti“ ramų, stabilų vaizdą, o vidinėje ausyje esančios pusiausvyros struktūros fiksuoja siūbavimą. Smegenys nežino, kuo tikėti, tad vienas dažniausių atsakų – pykinimas.
Tai nėra vien emocinis diskomfortas. Tai tikra fiziologinė būsena, susijusi su žmogaus vidine ausimi – vestibiuliariniu aparatu, atsakingu už pusiausvyrą. Ši sistema ypač jautri supimui, o plaukimas jūroje ar ežere sukuria nenuspėjamą judėjimo modelį, kuris trikdo įprastą jutiminį balansą. Dėl šio trikdymo pradeda reikštis klasikiniai simptomai: pykinimas, silpnumas, šaltas prakaitas, blyškumas, net galvos skausmai ir vėmimas.
Ar jūros liga yra paveldima?
Nors jūros liga nėra gentiškai paveldima griežtąja prasme, pastebėta, kad kai kurie žmonės yra jai jautresni. Vaikai nuo dvejų iki dvylikos metų dažniau ją patiria nei suaugusieji, tačiau ir tarp suaugusiųjų jautrumas gali labai skirtis. Įdomu tai, kad net profesionalūs jūrininkai ar jachtų kapitonai pirmąsias savo keliones jūroje prisimena su šypsena – daugelis jų taip pat patyrė simptomus, kurie ilgainiui išnyko organizmui prisitaikius.
Tad galime sakyti, kad jūros liga turi ir „treniruočių efektą“. Kuo daugiau žmogus plaukia, tuo labiau jo nervų sistema prisitaiko prie svyruojančios aplinkos. Būtent todėl tie, kurie dažnai renkasi laivų nuomą atostogoms, su laiku ima nebejausti nemalonių pojūčių – tai tampa kūno „nauja norma“.
Ką daryti, jei jūroje supykina?
Vienas iš dažniausių klausimų, kylantis nepatyrusiam keliautojui – ką daryti, jei plaukiant laivu supykina? Pirmiausia – nepanikuoti. Stresas ir nerimas gali tik sustiprinti pojūčius, todėl svarbiausia – pasirūpinti prevencija dar prieš kelionę. Vienas veiksmingiausių būdų – žvilgsnio nukreipimas į horizontą. Stabilus, tolimas vaizdas padeda smegenims sinchronizuoti jutimus ir mažina disonansą tarp akių bei pusiausvyros organų.
Antra – pasirinkite tinkamą vietą laive. Didžiausias stabilumas jaučiamas laivo viduryje, arčiau vandens linijos. Venkite stovėti prie bortų ar aukštų viršutinių denių, kur svyravimas jaučiamas stipriausiai. Be to, svarbu vengti alkoholio, riebaus maisto ar stiprių kvapų – jie gali dar labiau paaštrinti simptomus.
Trečia – pasirūpinkite pakankamu gryno oro kiekiu. Uždari laivų salonai, ypač esant didelei keleivių koncentracijai, gali sukelti dusulio jausmą, kuris prisideda prie pykinimo. Todėl visada verta žinoti, kur yra išėjimas į atvirą denį – grynas oras, vėjas ir jūros kvapas gali veikti kaip natūrali priemonė malšinti simptomus.
Pagalba iš vaistinės ar gamtos?
Šiuolaikinė farmacija siūlo platų pasirinkimą tiems, kurie bijo susidurti su jūros liga. Tarp dažniausiai naudojamų priemonių – antihistamininiai preparatai, slopinantys pusiausvyros organų jautrumą. Kai kurie vaistai veikia jau po pusvalandžio, tačiau svarbu juos vartoti tik pasikonsultavus su vaistininku ar gydytoju – ypač jei plaukia vaikai ar nėščios moterys.
Be vaistų, yra ir natūralių priemonių. Viena populiariausių – imbieras. Jo šaknies arbatą rekomenduojama išgerti prieš kelionę, o kai kurie žmonės renkasi imbiero kapsules ar saldainius. Taip pat padeda ir aromaterapija – pipirmėtės ar levandų eteriniai aliejai gali sumažinti įtampą ir pykinimo pojūtį. Visgi, kiekvienas žmogus yra skirtingas – tai, kas tinka vienam, kitam gali visai neveikti.
Ar galima visiškai išvengti jūros ligos?
Nors nėra šimtu procentų veikiančio būdo, kaip visiškai išvengti jūros ligos, tinkamas pasiruošimas ir savęs pažinimas gali gerokai sumažinti riziką. Prieš leisdamiesi į kelionę, skirkite laiko poilsiui – pavargęs kūnas kur kas jautresnis išoriniams dirgikliams. Pasirūpinkite lengvais, bet maistingais pusryčiais, pasiruoškite patogią aprangą ir venkite ilgų valandų žiūrint į ekranus prieš pat plaukimą – akių nuovargis skatina jutimų disbalansą.
Jei kelionė planuojama pirmą kartą – verta pradėti nuo trumpesnio maršruto. Pavyzdžiui, vietoj kelių valandų pasiplaukiojimo jūroje, pasirinkite pažintinę kelionę ežeru ar upe. Taip organizmas galės prisitaikyti palaipsniui.
Kaip tai paveikia laivų nuomos pasirinkimus?
Laivų nuomos paslaugų teikėjai dažnai susiduria su klientais, kurie dvejoja – ar verta rizikuoti, jei jūros liga atrodo neišvengiama? Tačiau būtent šiame etape itin svarbus tampa konsultavimas. Patikimi paslaugų teikėjai paprastai pataria ne tik dėl kelionės maršruto ar laivo dydžio, bet ir dėl galimų diskomforto situacijų. Jie žino, kada geriausia plaukti – ryte ar vakare, kada bangos ramiausios, koks laivo tipas stabiliausias.
Be to, atsiranda vis daugiau iniciatyvų, siūlančių „švelnų plaukimą“ – trumpas, lėtai plaukiančias ekskursijas su galimybe bet kada išlipti. Tokios patirtys ne tik padeda įveikti baimes, bet ir suteikia pirmą teigiamą kontaktą su vandens kelione. Kai šis ryšys jaučiamas – net plaukiant laivu supykina rečiau, nes įtampa ir nerimas mažėja.
Kodėl svarbu kalbėti apie jūros ligą?
Jūros liga dažnai nutylima, nes atrodo kaip laikinas, net gėdingas reiškinys. Tačiau tai – visiškai natūrali, fiziologiškai pagrįsta būsena. Kalbėjimas apie ją padeda sugriauti mitus, padeda pasiruošti ir, svarbiausia, – neleidžia sugadinti nuostabios patirties. Vandens kelionė – tai ne tik transportas, bet ir emocinė patirtis, gamtos pažinimas, artimųjų bendrystė, o gal ir naujo hobio pradžia. Tad verta žinoti, kaip ją paversti malonia – net jei pirmieji žingsniai ant denio bus kiek svyruojantys.
Jūros liga – ne liga, o žmogaus kūno atsakas į neįprastas sąlygas. Tai priminimas, kokie jautrūs esame aplinkai ir kaip svarbu išmokti derintis prie jos. Ar tai reiškia, kad turėtume vengti kelionių vandeniu? Priešingai – pažinimas gimsta iš drąsos išbandyti. Laivų nuoma, kelionės vandeniu ar pasiplaukiojimas su šeima gali būti ne tik poilsis, bet ir galimybė pažinti savo kūno ribas, o kartais – jas peržengti. Tad jei kitą kartą išgirsite ką nors sakant, kad plaukiant laivu supykina, galbūt galėsite pasidalinti patarimu ar savo patirtimi. Ir, svarbiausia, – išdrįsite plaukti patys.