Tamsus studijos kambarys, tik šviečia kompiuterio ekranas. Žmogus, įvedęs kelis žodžius, stebi, kaip per kelias sekundes gimsta meno kūrinys. Ne, tai ne staigios įkvėpimo akimirkos pagautas menininkas – tai dirbtinis intelektas, kuriantis paveikslus pagal tekstines užklausas. Šiuolaikiniame pasaulyje technologijos jau ne tik palengvina mūsų kasdienybę, bet ir ima brautis į tas sferas, kurias visada laikėme išskirtinai žmogiškomis – kūrybiškumą ir meną.
Pastaraisiais metais matome vis daugiau pavyzdžių, kai AI sukurti kūriniai sulaukia pripažinimo – nuo parodų prestižinėse galerijose iki aukcionuose parduodamų darbų už įspūdingas sumas. Bet iškyla esminis klausimas: ar tai tikrai menas? Ar algoritmas, analizuojantis milijonus pavyzdžių ir kuriantis kažką vizualiai patrauklaus, gali būti laikomas menininku? Ir svarbiausia – ar technologija kada nors galės pakeisti žmogaus vaizduotę ir intuiciją, kurios iki šiol buvo laikomos nepakeičiamomis meno kūrimo proceso dalimis?
Revoliucija meno pasaulyje
Kai 2018 metais „Christie’s” aukcione buvo parduotas pirmas AI sukurtas paveikslas „Portrait of Edmond de Belamy” už stulbinančius 432,500 dolerių, meno pasaulis sudrebėjo. Kūrinį sukūrė prancūzų programuotojų kolektyvas „Obvious”, naudodamas GAN (Generative Adversarial Network) technologiją. Šis įvykis tapo savotišku lūžio tašku, privertusiu rimtai kalbėti apie dirbtinio intelekto vaidmenį meno kūrimo procese.
Šiandien matome dar pažangesnes sistemas – DALL-E, Midjourney, Stable Diffusion, kurios sugeba kurti stulbinamai realistiškus ir estetiškai vertingus vaizdus pagal tekstines užklausas. Jos jau nėra tik paprastos kopijuotojos – jos geba sujungti skirtingus stilius, kurti unikalias kompozicijas ir netgi interpretuoti abstrakčias koncepcijas.
„Tai neišvengiama evoliucijos dalis,” – teigia Vilniaus dailės akademijos docentas Marius Kalinauskas. „Kiekviena nauja technologija istorijoje sukeldavo nerimą, kad ji pakeis žmogų. Fotoaparato išradimas kėlė tapytojų nerimą, kompiuterinė grafika – tradicinių iliustratorių. Dabar AI kelia nerimą visiems vizualiųjų menų kūrėjams. Bet realybė visada sudėtingesnė – technologijos ne išstumia, o transformuoja kūrybos procesą.”
Kūrybiškumo formulė?
Didžiausias iššūkis bandant suprasti AI kūrybą kyla dėl paties kūrybiškumo apibrėžimo. Tradiciškai manome, kad kūrybiškumas apima originalumą, prasmę, kontekstą, intenciją. Žmogaus sukurtas menas dažnai gimsta iš asmeninės patirties, kultūrinės aplinkos, emocinių išgyvenimų.
„AI neturi sąmonės, jis neturi gyvenimo patirties ar emocijų,” – aiškina technologijų filosofas Tomas Rimkus. „Jis tiesiog analizuoja masyvų duomenų kiekį ir ieško juose pasikartojančių elementų bei struktūrų. Tai puikiai tinka imitacijai, bet ar tai tas pats, kas tikras kūrybiškumas?”
Kita vertus, AI meno šalininkai argumentuoja, kad žmogiškasis kūrybiškumas taip pat didele dalimi remiasi imitacija, įkvėpimu iš ankstesnių kūrinių ir stilių. Juk ir patys menininkai mokosi studijuodami ankstesnių epochų meistrus.
„Mes patys esame biologiniai algoritmai, veikiantys pagal savo neurologines sistemas,” – provokuojančiai teigia AI menininkas Andrius Grigorevičius. „Skirtumas tik tas, kad mes vystėmės milijonus metų, o AI – vos kelis dešimtmečius.”
Meno bendraautorystė su mašina
Galbūt produktyviausias požiūris į AI meną – jį vertinti ne kaip grėsmę, bet kaip naują įrankį kūrėjų arsenale. Technologijos ir žmogaus bendradarbiavimas sukuria visiškai naują kūrybos paradigmą.
Lietuvos menininkė Eglė Rakauskaitė jau kelerius metus savo kūryboje naudoja dirbtinį intelektą. „AI man nėra konkurentas, o greičiau bendradarbis. Aš naudoju jo sugeneruotus vaizdus kaip pradžios tašką, kaip įkvėpimo šaltinį. Toliau juos transformuoju, suteikiu kontekstą ir prasmę. Taip gimsta kūriniai, kurių nei aš viena, nei mašina atskirai nesukurtų.”
Šis kūrybinis dialogas tarp žmogaus ir mašinos sukuria unikalią erdvę eksperimentams. Menininkas gali tyrinėti idėjas, kurios anksčiau būtų pareikalavusios šimtų valandų techninio darbo, gali greitai vizualizuoti savo koncepcijas ir išbandyti skirtingus stilistinius sprendimus.
Etikos dilemos
Kartu su naujomis galimybėmis kyla ir sudėtingos etinės problemos. AI mokosi iš esamų meno kūrinių, dažnai be autorių sutikimo. Kyla klausimai dėl intelektinės nuosavybės, autorystės, originalumo.
„Kas yra AI sukurto kūrinio autorius? Programuotojas, sukūręs algoritmą? Žmogus, parašęs užklausą? Ar pati sistema?” – klausia meno teisininkas Paulius Jurčys. „Mūsų teisinė sistema dar nėra pasirengusi šiems iššūkiams. Autorinės teisės buvo kuriamos galvojant apie žmogų-kūrėją.”
Ne mažiau svarbus ir autentiškumo klausimas. AI technologijos atveria kelią masinei unikalių kūrinių gamybai. Ar menas, kuris gali būti generuojamas šimtais ar tūkstančiais variantų, nepraranda savo vertės?
Naujos perspektyvos
Nepaisant visų kontroversijų, AI menas atveria naujas perspektyvas ir demokratizuoja kūrybą. Žmonės, neturintys tradicinio meninio išsilavinimo, dabar gali išreikšti savo idėjas vizualiai. Meninės raiškos priemonės tampa prieinamos platesniam ratui žmonių.
„Tai kaip naujas muzikos instrumentas,” – pastebi kompozitorius ir technologijų entuziastas Gediminas Gelgotas. „Kai atsirado sintetizatoriai, buvo baiminamasi, kad jie pakeis tradicines muzikos formas. Bet jie tiesiog sukūrė naują žanrą, naują išraiškos būdą. Tas pats vyksta ir su AI menu.”
Galbūt vietoj klausimo „ar AI gali būti dailininkas?” verta klausti – kokias naujas meno formas ir patirtis mums gali atnešti bendradarbiavimas su dirbtinio intelekto sistemomis? Kaip ši technologija gali praplėsti žmogaus kūrybiškumo ribas, o ne jas pakeisti?
Ateities vizija
Meno ir technologijų santykis visada buvo dinamiškas, nuolat kintantis. Nuo pirmųjų urvų piešinių iki skaitmeninių instaliacijų – menas visada adaptavosi prie naujų įrankių ir medijų.
„Manau, kad ateityje mes nustosime skirti ‘AI meną’ kaip atskirą kategoriją,” – prognozuoja technologinių menų kuratorė Jurga Daubaraitė. „Tai tiesiog taps dar viena priemone menininkų paletėje, kaip dabar yra fotošopas ar 3D modeliavimas.”
Galbūt svarbiausia suprasti, kad AI menas neegzistuoja vakuume – jį kuria, formuoja ir interpretuoja žmonės. Technologija tėra veidrodis, atspindintis mūsų pačių kultūrą, vertybes ir estetinius pasirinkimus.
Taigi, ar dirbtinis intelektas gali būti dailininkas? Technine prasme – taip, jis jau dabar kuria stulbinančius vaizdus. Bet gilesnė menininko koncepcija apima intenciją, prasmę, kontekstą – dalykus, kurių mašina pati savaime (kol kas) neturi. Todėl AI veikiau tampa mūsų kūrybos partneriu nei savarankišku kūrėju – įrankiu, praplečiančiu žmogaus vaizduotės galimybes ir atveriančiu naujus meninės išraiškos horizontus.